- švaista
- švaistà sf. (4) 1. KŽ žr. švaisa 1. 2. mokslas, švietimas: Švaista, išsiskleisdama po visą svietą, leidžia savo geradėjingus spindulius ant žmonių A1885,270.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
prošvaista — sf. (1) žr. prošvaistė: 1. Štai jau prošvaista ant dangaus, bus giedra Ilg. Taip apsiniaukė, kad jokios prošvaistos niekur nematyt Grš. 2. Šįmet buvo man labai jau sunku, sunku be prošvaistos, be vilties V.Piet. 3. KzR skersai mišką iškirstas… … Dictionary of the Lithuanian Language
švaistyti — 1 švaistyti, švaĩsto, švaĩstė 1. intr., tr. J, L, NdŽ, KŽ, DŽ1 mosikuoti į šalis ar aukštyn žemyn, švytruoti: Iš kareivinių ateidavo su dainomis ir maršais, išsirikiuodavo gatvėje, kažką šūkaudavo, daužydavo į žemę šautuvų buožėmis, kiti… … Dictionary of the Lithuanian Language
atošvaista — sf. (1) žr. atošvaistė: Ugnies atošvaistose šeimininkė atrodė jam dar jaunesnė rš. Saulė tyliai bėrė kaitros atošvaistas rš. | prk.: Mirštančiojo veide blyksterėjo džiaugsmo atošvaista rš … Dictionary of the Lithuanian Language